Algis šiltnamius turėjo jau labai seniai. Ir ilgą laiką viskas vyko taip, kaip „reikėjo“:
tręšimai, purškimai, skaičiavimai, kaip gauti kuo daugiau. Nes taip darė visi. Toks buvo suvokimas. Toks buvo metas.
Tačiau pirmiausia pasikeitė ne šiltnamis.
Pasikeitė pats žmogus.
Kai sveikata pradėjo šnibždėti, kad kažkas viduje ne taip, pradėjo keistis ne tik įpročiai, bet ir požiūris į gyvenimą.
O keičiant save, ateina ir kiti suvokimai – taip atsirado visai kitas santykis su žeme. Ne kaip su resursu, ne kaip su „duok daugiau“, o kaip su gyvu organizmu.
Supratimas atėjo paprastas, bet labai galingas: jei nori būti gyvas – turi palaikyti tai, kas gyva.
Ir dirvožemis – tai gyvybė. Ne substratas, ne kažkas, ką gali „užpilti“ ar „papildyti“ trąšomis.
Tai – kvėpuojantis pasaulis, kuriame viskas susiję: bakterijos, grybai, šaknys, vanduo, žmogaus prisilietimas.
Todėl dabar mūsų ūkio esmė – gyvas dirvožemis.
Jis nėra „užprogramuotas“ išduoti derlių. Jis nėra spaudžiamas. Jis puoselėjamas.
Tręšiama žolių raugais. Purškiama natūraliais augaliniais mišiniais. Dirva kvėpuoja.
Daug kas daroma rankomis, ne todėl, kad taip madinga, o todėl, kad taip jaučiama.
Ir ne – ne visada viskas užauga, duoda maksimalų derlių.
Bet mūsų ūkis nėra apie kontrolę. Jis – apie bendradarbiavimą su gyvybe.
Kai į kiekvieną žingsnį įdedi pagarbą, kai duodi, nelaukdamas grąžos – žemė atsako.
Savo laiku. Savo būdu. Savo ritmu.
Iš to, ką mums duoda žemė – kuriame toliau.
Džioviname pomidorus, fermentuojame česnakus, karamelizuojame svogūnus, gaminame vaisių ir uogų juosteles – ne skubėdami, o taip, kaip diktuoja sezonas, pojūtis ir skonis.
Ir tuo, ką sukuriame – dalinamės.
Kviečiame užsukti į mūsų e. parduotuvę – ten rasi ne tik produktus, bet ir šiek tiek mūsų kasdienybės, širdies ir žemės.
👉 www.kokoko.lt
